- driūblė
- driūblė̃ sf. (4) Mrc mažas lietaus debesėlis, galvokas: Kad užejo lietaus driūblė̃, tai nulijo kap reikiant Prng. Užejo driūblė̃, ale palijo kaip iš debesio Ut. Užeis driūblė̃ ir sulis šieną Lkm. Driū̃blės eina ir eina per dangų, bus lietaus Lkm. Skubinkim grėbt – driū̃blės kyla Ktk. Dabar užejo driūblė̃, tai lyja, o nueis, ir vėl saulė išsišvies Trgn.
Dictionary of the Lithuanian Language.